Super didelis burbulas: eksperimentinė dokumentika ir mokslas

Oskaro apdovanojimai, skiriami dokumentiniams filmams, dažniausiai nesulaukia didesnio dėmesio, mat visiem daug labiau rūpi, kas tapo geriausiu aktoriumi, režisieriumi ar apskritai – kuris vaidybinis filmas šiemet visko laimėjo daugiausiai. Nors toks prioritetų pasiskirstymas ir nestebina, kartais labai įdomių dalykų galima pastebėti ir panagrinėjus pretendentų laimėti geriausio metų dokumentinio filmo titulą sąrašą. Tarp tokių 2004 m. pateko ir labai išpopuliarėjęs Morgano Spurlocko darbas Super Size Me (Super didelis aš). Be to, kad buvo nominuotas Oskarui (tiesa, apdovanojimą tais metais atsiėmė filmo apie Kalkutos prostitutes režisieriai), jis taip pat laimėjo Sundance filmų festivalio didįjį prizą bei tapo vienu iš daugiausiai uždirbusių dokumentinių filmų istorijoje. IMDB reitingas 7,4, o RottenTomatoes net 93%. Continue reading

Pagrindai. Placebo efekto iliuzija.

Placebo efektas yra mokslo pasaulyje plačiai stebimas fenomenas, kurio koncepcija, nors ir nebūtinai teisingai, jau spėjo įsiskverbti į kasdieninį gyvenimą: kai kurie jį pateikia kaip vaistą nuo visų ligų ar pagrindinę bet kokio pasveikimo priežastį. Pamenu, kaip studijų metu klinikos vadovė studentams pasakojo apie įrodymais pagrįstą mediciną, prabėgomis paminėdama tuo metu neseniai pasirodžiusį straipsnį, teigiantį, kad placebo efekto apimtis populiacijoje yra apie 30% (skaičius gali būti netikslus). Kurį laiką girdėjau studentus vaikštant ir spekuliuojant, ar čia 30% savijautos pagerėjimo, ar čia 30% tyrimo duomenų, ar čia išvis 30% tirtos populiacijos pasveiko (taip… ar nuo placebo trečdalis populiacijos pasveiko). Ir jei prieš porą mėnesių būtumėt manęs paklausę apie placebo efektą, būčiau plėšęsis marškinius nuo krūtinės ir bandęs nupasakoti kažkokią įgimtą žmogaus savybę, kuri padeda žmogui save pagydyt, na, bet tik šiek tiek. Ir stebėtina, kaip viskas pasikeičia, jei pradedi domėtis. Continue reading

Sąmokslo psichologija: kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis?

Sąmokslo teorijos lydi žmoniją nuo istorijos pradžios iki mūsų dienų. 64 m. kilo Didysis Romos gaisras ir iki pat šių dienų nėra žinoma, dėl kieno kaltės ugnis sunaikino didelę Amžinojo Miesto dalį. Vieni romiečiai apkaltino imperatorių Neroną, o šis savo ruožtu kaltę suvertė krikščionims. Nors dauguma dabartinių istorikų mano, kad nei Romos valdovas, nei šios religinės grupės atstovai nebuvo kalti dėl gaisro (kuris galėjo kilti ir netyčia), slaptu sąmokslu įtarti tiek vieni, tiek kiti. Viduramžiais žydai kaltinti šulinių nuodijimu, o Naujųjų Laikų pradžioje įvairūs slapti kėslai (ir milžiniškos galios) pradėtos priskirti tokioms organizacijoms kaip rozenkreiceriai, laisvieji mūrininkai (masonai) ar jėzuitai. Continue reading

Moralas: įrodymais pagrįsta medicina.

Remiantis British Medical Journal, įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM) apibūdinama kaip sąžiningas, tikslus ir apgalvotas turimų kokybiškiausių įrodymų naudojimas darant sprendimus, susijusius su paciento priežiūra. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ĮPM yra pragmatizmas: ja siekiama teoriją sulieti su praktika, teorinius mokslinių tyrimų duomenis sujungti su individualia gydytojo turima kompetencija, taip pastarąją tik patobulinant. Akivaizdu, kad tada specialisto kompetencija didėja, tiksliai ir greitai diagnozuojama, pasirenkamas tinkamas gydymas ir dėl to gerėja paciento priežiūra. „Įrodymais pagrįsta“ gali būti ne tik medicina – ši praktika plinta ir į gretimas sritis, pavyzdžiui, farmaciją, odontologiją, slaugą, psichologiją, visa tai vadinant įrodymais pagrįsta praktika.

Tačiau čia ir sustosiu. Šio įrašo tikslas yra ne supažindinti skaitytojus su ĮPM struktūra, o parodyti jos svarbą ir kryptį, kuria ji eina. Continue reading

Apie sargybas, informaciją ir blogą

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Anglijos laukuose nei iš šio, nei iš to pradėjo atsirasti įvairios geometrinės figūros, sukurtos iš nulenktų javų. Žiniasklaidai nušvietus šiuos neva nepaaiškinamus įvykius, greitai pradėjo sklisti teorijos apie ateivių apsilankymą. Daugiau nei dešimtį metų vieni šventai tikėjo nežemiškų būtybių įsikišimu, kiti buvo nusiteikę gerokai skeptiškiau ir tokius mąstymus kritikavo. 1991 m. du draugai, Dougas Boweris ir Dave’as Chorley’is viešai prisipažino naktimis mindydavę javus laukuose naudodamiesi lentelėmis ir virvelėmis. Žinoma, dalies įtikėjusiųjų tai niekuo nepaveikė, kaip nepaveikė ir visa kita ateivių teorijos kritika. Tikėjimas, kad ratai javų laukuose yra kitų planetų gyventojų darbas, nors ir sumenko, tačiau išliko (nepaisant to, kad kaip Okamo skustuvas mums sako, labiau tikėtina, jog jie [visi figūrų formuotojai] yra studentai, o ne ateiviai.”). Taip pat yra ir su daugeliu kitų pseudomokslinių įsitikinimų – nepaisant pagrįstos ir logiškos kritikos, jie niekur nesitraukia ir visuomet atsiranda norinčių patikėti net pačiomis neįtikinamiausiomis istorijomis. Continue reading