Apie sargybas, informaciją ir blogą

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Anglijos laukuose nei iš šio, nei iš to pradėjo atsirasti įvairios geometrinės figūros, sukurtos iš nulenktų javų. Žiniasklaidai nušvietus šiuos neva nepaaiškinamus įvykius, greitai pradėjo sklisti teorijos apie ateivių apsilankymą. Daugiau nei dešimtį metų vieni šventai tikėjo nežemiškų būtybių įsikišimu, kiti buvo nusiteikę gerokai skeptiškiau ir tokius mąstymus kritikavo. 1991 m. du draugai, Dougas Boweris ir Dave’as Chorley’is viešai prisipažino naktimis mindydavę javus laukuose naudodamiesi lentelėmis ir virvelėmis. Žinoma, dalies įtikėjusiųjų tai niekuo nepaveikė, kaip nepaveikė ir visa kita ateivių teorijos kritika. Tikėjimas, kad ratai javų laukuose yra kitų planetų gyventojų darbas, nors ir sumenko, tačiau išliko (nepaisant to, kad kaip Okamo skustuvas mums sako, labiau tikėtina, jog jie [visi figūrų formuotojai] yra studentai, o ne ateiviai.”). Taip pat yra ir su daugeliu kitų pseudomokslinių įsitikinimų – nepaisant pagrįstos ir logiškos kritikos, jie niekur nesitraukia ir visuomet atsiranda norinčių patikėti net pačiomis neįtikinamiausiomis istorijomis.

* * *

Senovės Romoje vigiles buvo sargybiniai, gelbėję romiečius nuo gaisrų, saugoję nuo nusikaltėlių ir patruliuodavę Amžinojo Miesto gatvėmis. Kilus didesniems neramumams, jie taip pat būdavo pirmieji turintys pastebėti pavojų ir padėti jį pašalinti. Kaip ir Antikos laikais, taip ir dabar – pavojų gausu, tačiau ne visi jie tokie patys materialūs. Didelė dalis yra susijusi su žinojimu bei mąstymu, todėl dabar kaip Senovės Romoje vien gatvėse tvarką prižiūrinčių vigiles nepakanka. Žmogui, visur supamam įvairiausių žinių šaltinių, priklausančiam skirtingiems socialiniams tinklams, teisingos informacijos suradimas tampa ganėtinai rimtu iššūkiu. Internetas ir kitos naujosios technologijos plačiai atveria žinioms vartus: galima sužinoti, kas nutiko vos prieš kelias minutes priešingame pasaulio gale, tiesiogiai stebėti žmogaus šuolį parašiutu iš 39 km aukščio ar kandidatų į JAV prezidentus debatus. Kitaip tariant, šiandienos pasaulyje lengvai pasiekiamas žinių ir informacijos lobynas – milžiniškas ir neaprėpiamas. Viskas atrodo gražu ir gera.

Deja, aptinkama (ar brukama) informacija gali būti ir neteisinga. Nors internetas, televizija, knygos padėjo ir padeda įgyti naudingų žinių, šie technologiniai išradimai taip pat palengvino ir dezinformacijos sklaidą. Dabar keliais mygtuko paspaudimais galima lengvai rasti teorijų apie tai, kad pasaulį valdo reptilianų rasė, skiepai žudo, GMO yra blogai, JAV Prezidentą John F. Kennedy nužudė CŽV ar gerokai keistesnių idėjų. Tinklalapiai, leidžiantys dalintis video, ne tik sudaro galimybes parodyti pasauliui savo kačių nuotykius, bet ir įkelti ištisus mėgėjiškus filmus, pavyzdžiui, nuo realybės atitrūkusį Zeitgeist, iš kurio vėliau net išsivystė atskiras socialinis judėjimas.

Šio blogo tikslas – suteikti informacijos apie populiarius klaidingus įsitikinimus. Ar jie būtų iš interneto, ar iš televizijos laidų apie undines Pamaskvės ežeruose (taip, teko dalį tokios matyti), ar iš spaudos. Nors iš pažiūros kai kurie įsitikinimai gali pasirodyti juokingi, klaidingas pasaulio suvokimas yra žalingas ne tik konkrečiam žmogui, bet ir platesnei visuomenei, kadangi gali sukelti daug rimtesnes pasekmes nei vien keistų įsitikinimų skleidimas. Tai gali privesti ir prie vadinamųjų tymų vakarėlių, ir prie kreacionistinių nuostatų brukimo į mokyklines programas, ir prie masinės skiepų ar naujausių mokslinių technologijų baimės. Šių dienų vigiles – tai mokslininkai ir mokslo entuziastai, kurie, remdamiesi moksliniu metodu bei logika, tiria, aiškina mus supantį pasaulį ir perduoda įgytas žinias kitiems, tuo pačiu kovodami ir su populiariaisiais su realybe bendro neturinčiais mitais.

Tikimės, kad tinklaraščio įrašai padės bent šiek tiek nušviesti sritis, kurios geriau pažįstamos patiems puslapio autoriams. Laikui bėgant mėginsime pritraukti ir daugiau įvairių sričių žinovų, norinčių populiariai pristatyti savo turimas mokslines žinias. Kaip galima suprasti iš to, kas jau parašyta šiame pirmame įraše, dėmesys daugiausiai bus skiriamas su mokslu* susijusiems klausimams bei visuomenėje jau įsitvirtinusiems ar dar tik atsiradusiems mitams, sąmokslo teorijų (ne)pagrįstumui. Greta konkrečių klausimų bandysime apžvelgti ir labiau abstrakčius, teorinius mokslinio metodo bruožus bei taikymą, nušviesti bendrus įvairių įsitikinimų bruožus.

Vigiles.lt autoriai

*1883 m. Camebridge vyko konferencija apie gamtos mokslus, kurioje spręstas rimtas klausimas. Mokslas (science) jau nebebuvo tokia pati veikla, kaip buvo anksčiau – šis užsiėmimas, priešingai nei anksčiau, jau imtas sieti vien tik su materialiuoju pasauliu. Tad kaip pavadinti mokslininką? Filosofas skambėjo per daug arogantiškai, be to, labai priminė akstesniais laikais moksline veikla užsiėmusius žmones. Tuomet kažkas iš renginio dalyvių pasiūlė pagal analogiją su žodžiu dailininkas (artist) mokslininką vaidinti scientist. Tad ir čia, kuomet kalbama apie mokslą, turima labiau post-XIX a. būdinga gamtamokslinė samprata nei plačioji, prie mokslų priskirianti ir filosofiją, teologiją ar kitas sritis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *