Magnetai, maskavimas ir istorijos pamokos.

Tikėjimas magnetų stebuklingomis galiomis gyvuoja jau tūkstančius metų, bet platesnis susidomėjimas magnetų gydomosiomis savybėmis atsirado XVIII a. austrų gydytojo Franz Anton Mesmer dėka. Jis manė, kad tarp gyvų ir negyvų objektų vyksta natūralus energijos apsikeitimas, Mesmerio vadintas gyvūniniu magnetizmu (magnéttisme animal). Mesmeris teigė, jog gyvūninis magnetizmas yra žmonių bei kitų gyvų būtybių išskirtinis kokybinis elementas, kaip skystis tekantis visata. Sveikatą Mesmeris suvokė kaip laisvą šio skysčio tėkmę tūkstančiais kanalų mūsų kūne. Jei kanalai „užsikimšdavo“, atsirasdavo liga, o šių kliūčių įveikimas sukeldavo persilaužimą ir pasveikimą. Jei tai neįvykdavo savaime, būdavo reikalinga stiprų gyvūninį magnetizmą turinčio žmogaus pagalba. Continue reading

Linus Pauling palikimas: vitaminas C ir peršalimas (IIa dalis).

Pirmoji dalis. Linus Carl Pauling dažni, sunkūs peršalimai lydėjo visą gyvenimą. 1966 m. įtikintas biochemiko Irwin Stone Paulingas su šeima pradėjo vartoti po 3000 mg askorbo rūgšties kasdien. Šeima labai greitai pasijautė gyvybingesnė ir sveikesnė, o Paulingo peršalimai tapo retesni bei ne tokie sunkūs. Ir tada prasidėjo. Neilgai truko, kol, įtikintas šios asmeninės patirties, Paulingas didelių vitamino C dozių naudą sveikatai pradėjo skelbti visuomenei. Continue reading

Linus Pauling palikimas: vitaminų manija ir ortmolekulinė medicina (I dalis).

Amerikiečių biochemikas ir aktyvistas Linus Carl Pauling yra laikomas vienu įtakingiausių XX a. mokslininkų, revoliucionavusių chemiją. Tai buvo žmogus, neapsiribojęs viena specialybe ir domėjęsis kristalografija, minerologija, anestezija, imunologija, medicina, evoliucija ir kitomis sritimis. Apdovanotas dviejomis Nobelio premijomis, jis buvo vienas kvantinės chemijos ir molekulinės biologijos pradininkų, turbūt geriausiai žinomas dėl savo indėlio į cheminių jungčių bei antrinės baltymų struktūros tyrimuose. Nors ir buvo garsus, protingas žmogus, vėlyvajame gyvenimo laikotarpyje jis negrįžtamai susiteršė savo mokslinę reputaciją. Kai kas nors pasirodo su teiginiais, kad dieta gali išgydyti psichikos sutrikimus, o vitaminu C – vėžį ir AIDS arba padėti išvengti miokardo infarkto, neišvengiamai įvyksta du dalykai: mokslininkai į tokius teiginius pradeda žiūrėti skeptiškai, o visuomenė – su (per) dideliu entuziazmu. Continue reading

Pagrindai. Placebo efekto iliuzija.

Placebo efektas yra mokslo pasaulyje plačiai stebimas fenomenas, kurio koncepcija, nors ir nebūtinai teisingai, jau spėjo įsiskverbti į kasdieninį gyvenimą: kai kurie jį pateikia kaip vaistą nuo visų ligų ar pagrindinę bet kokio pasveikimo priežastį. Pamenu, kaip studijų metu klinikos vadovė studentams pasakojo apie įrodymais pagrįstą mediciną, prabėgomis paminėdama tuo metu neseniai pasirodžiusį straipsnį, teigiantį, kad placebo efekto apimtis populiacijoje yra apie 30% (skaičius gali būti netikslus). Kurį laiką girdėjau studentus vaikštant ir spekuliuojant, ar čia 30% savijautos pagerėjimo, ar čia 30% tyrimo duomenų, ar čia išvis 30% tirtos populiacijos pasveiko (taip… ar nuo placebo trečdalis populiacijos pasveiko). Ir jei prieš porą mėnesių būtumėt manęs paklausę apie placebo efektą, būčiau plėšęsis marškinius nuo krūtinės ir bandęs nupasakoti kažkokią įgimtą žmogaus savybę, kuri padeda žmogui save pagydyt, na, bet tik šiek tiek. Ir stebėtina, kaip viskas pasikeičia, jei pradedi domėtis. Continue reading

Moralas: įrodymais pagrįsta medicina.

Remiantis British Medical Journal, įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM) apibūdinama kaip sąžiningas, tikslus ir apgalvotas turimų kokybiškiausių įrodymų naudojimas darant sprendimus, susijusius su paciento priežiūra. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ĮPM yra pragmatizmas: ja siekiama teoriją sulieti su praktika, teorinius mokslinių tyrimų duomenis sujungti su individualia gydytojo turima kompetencija, taip pastarąją tik patobulinant. Akivaizdu, kad tada specialisto kompetencija didėja, tiksliai ir greitai diagnozuojama, pasirenkamas tinkamas gydymas ir dėl to gerėja paciento priežiūra. „Įrodymais pagrįsta“ gali būti ne tik medicina – ši praktika plinta ir į gretimas sritis, pavyzdžiui, farmaciją, odontologiją, slaugą, psichologiją, visa tai vadinant įrodymais pagrįsta praktika.

Tačiau čia ir sustosiu. Šio įrašo tikslas yra ne supažindinti skaitytojus su ĮPM struktūra, o parodyti jos svarbą ir kryptį, kuria ji eina. Continue reading