Globalinis atšalimas, kurio nebuvo

Esama pranašingų ženklų, kad Žemės orai ėmė dramatiškai keistis, ir šie pokyčiai gali sukelti maisto kiekio sumažėjimą, kuris turėtų itin didelę politinę reikšmę beveik visoms Žemės tautoms. […] Mokslininkams tokie, atrodytų, nesugretinami įvykiai atspindi fundamentalius pasaulio orų pokyčius. Esminis faktas yra tai, kad po septyniasdešimt penkerių metų išskirtinai švelnių sąlygų Žemės klimatas, atrodo, ima vėsti.

Žemė ledynmečiu. (c) Thomas J. Crowley

Žemė ledynmečiu. (c) Thomas J. Crowley

Internete dažnai tenka matyti, tai vienur, tai kitur patalpintas šias ištraukas iš vieno žurnalo Newsweek 1975 m. balandžio numerio. Straipsnyje The Cooling World (Vėstantis pasaulis) toliau dėstoma, kad gresia naujas ledynmetis, o klimatologai neturi vilčių, jog didžiųjų valstybių vadovai šį klausimą imtųsi spręsti. Time viršeliai XX a. 8 deš. taip pat buvo iškalbingi, papuošti pingvinu, suledėjusio žmogaus šaržu ir klausimu, kaip išgyventi artėjantį ledynmetį? Tokie reliktai iš aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio dažnai naudojami kaip argumentas, siekiant įrodyti, kad mokslininkai neturi tvirtos nuomonės, nieko nesupranta apie klimatą (arba anksčiau sakė tiesą, o dabar visi yra nupirkti), tad ir į kalbas apie globalinį atšilimą galima nekreipti dėmesio. Rašytojas Michaelas Crichtonas romane State of Fear (Baimės būsena) šią poziciją pateikė taip:

“Aštuntajame dešimtmetyje visi klimatologai manė, kad artėja ledynmetis. Jiems atrodė, kad pasaulis šąla. Bet kai buvo iškelta mintis apie globalinį atšilimą, jie tuoj pat suprato šios teorijos privalumus. Globalinis atšilimas sukelia krizę, reikalaujančią veikti. Krizinę situaciją reikia ištirti, studijas reikia finansuoti…” Continue reading