Apie tikras ir netikras sąmokslo teorijas

"Vilko guolis" po pasikėsinimo į Hitlerį.

“Vilko guolis” po pasikėsinimo į Hitlerį.

Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, kai kurie sąmokslai iš tiesų yra realūs. Kad ir 1944 m. liepos mėnesį įvykdytas pasikėsinimas į Adolfą Hitlerį. Čia suokalbininkų grupei priklausė daug svarbių kariuomenės veikėjų, tokių kaip Erwinas Rommelis, o bendrai tikėtasi pakeisti tuometinę nacistinės Vokietijos vadovybę. Sąmokslas nepasisekė – Hitleris sprogimo bunkeryje metu išgyveno, o jo dalyviai arba buvo pasmerkti myriop, arba patys nusižudė. Vis dėlto, nors būna ir tikrų suokalbių, tokių kaip šis, netrūksta ir išsigalvotų. Tad paprastas, tačiau svarbus klausimas: kaip juos vienus nuo kitų galima atskirti? Continue reading

Sąmokslo psichologija: kodėl žmonės tiki sąmokslo teorijomis?

Sąmokslo teorijos lydi žmoniją nuo istorijos pradžios iki mūsų dienų. 64 m. kilo Didysis Romos gaisras ir iki pat šių dienų nėra žinoma, dėl kieno kaltės ugnis sunaikino didelę Amžinojo Miesto dalį. Vieni romiečiai apkaltino imperatorių Neroną, o šis savo ruožtu kaltę suvertė krikščionims. Nors dauguma dabartinių istorikų mano, kad nei Romos valdovas, nei šios religinės grupės atstovai nebuvo kalti dėl gaisro (kuris galėjo kilti ir netyčia), slaptu sąmokslu įtarti tiek vieni, tiek kiti. Viduramžiais žydai kaltinti šulinių nuodijimu, o Naujųjų Laikų pradžioje įvairūs slapti kėslai (ir milžiniškos galios) pradėtos priskirti tokioms organizacijoms kaip rozenkreiceriai, laisvieji mūrininkai (masonai) ar jėzuitai. Continue reading

Apie sargybas, informaciją ir blogą

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Anglijos laukuose nei iš šio, nei iš to pradėjo atsirasti įvairios geometrinės figūros, sukurtos iš nulenktų javų. Žiniasklaidai nušvietus šiuos neva nepaaiškinamus įvykius, greitai pradėjo sklisti teorijos apie ateivių apsilankymą. Daugiau nei dešimtį metų vieni šventai tikėjo nežemiškų būtybių įsikišimu, kiti buvo nusiteikę gerokai skeptiškiau ir tokius mąstymus kritikavo. 1991 m. du draugai, Dougas Boweris ir Dave’as Chorley’is viešai prisipažino naktimis mindydavę javus laukuose naudodamiesi lentelėmis ir virvelėmis. Žinoma, dalies įtikėjusiųjų tai niekuo nepaveikė, kaip nepaveikė ir visa kita ateivių teorijos kritika. Tikėjimas, kad ratai javų laukuose yra kitų planetų gyventojų darbas, nors ir sumenko, tačiau išliko (nepaisant to, kad kaip Okamo skustuvas mums sako, labiau tikėtina, jog jie [visi figūrų formuotojai] yra studentai, o ne ateiviai.”). Taip pat yra ir su daugeliu kitų pseudomokslinių įsitikinimų – nepaisant pagrįstos ir logiškos kritikos, jie niekur nesitraukia ir visuomet atsiranda norinčių patikėti net pačiomis neįtikinamiausiomis istorijomis. Continue reading