Apie taikomąją kineziologiją

Tu ligoninėje – vietoje, kur, tikiesi, Tau bus suteikta pagalba. Vienas, be draugų, pažįstamų. Kartu guli dar du: vienas visą naktį negalėjo užmigti, leido keistus garsus, bandė lipti iš lovos, todėl sesutė atėjo ir kažką jam suleido. Dabar jis garsiai knarkia, jam dvokia iš burnos. Kitas ką tik paguldytas; iš sesutės išgirdai, kad jis – „mėgėjas“ išgerti. Naktį vėmė krauju, dabar jam „pastatyta“ lašelinė. Tu naktį bandei užmigti, kvietei sesutę, daktarą, bet jie tikriausiai miegojo. Iškvietimo mygtukas, galėjai prisiekti, tikrai neveikė. O Tau buvo taip baisu, neramu, norėjai miego, bet nepavyko – naktį praleidai vaikščiodamas koridoriumi. Pagaliau atėjo diena, aplink Tave laksto balti chalatai. Jei esi geras – pasirodo dažnai, jei sunkus (ligos ar bendravimo prasme) – dar dažniau (paradoksalu). Tu ne visada supranti, ką balti chalatai Tau sako, Tu nežinai, kas yra SPA, kas yra INR, ar ką reiškia musculus piriformis uždegimas. Baltų chalatų Tu kartais bijai dėl žinių, kurias jie gali atnešti, kartais – dėl jų arogantiško, tiesmukiško, nemandagaus elgesio, o kartais tiesiog dėl savo pažeidžiamos padėties. Tu neturi tinkamo išsilavinimo atskirti, kas yra tiesa, kas yra melas, ir tegali pasitikėti tuo, ką sako balti chalatai, nes, kaip Tavo ir artimųjų patirtis rodo, Tu esi ten, kur Tau turi pasidaryti geriau, kur Tu turi pasveikti. Ir kai kuris baltas chalatas Tau pasako, kad turi kepenų problemų, nes tavo krūtinės raumenys silpni, kai kuris nors sugrūda Tau savo nykštį į petį ir pasako, kad Tau skauda, Tu pritari, o jis mįslingai palinksi ir mesteli kokią nereikšmingą frazę, kaip „Va va, ir turėtų…“, Tau telieka… didelę patirtį turinčio specialisto įspūdis ir viltis, kad gal jis sužinojo kažką, ko kiti nesugebėjo, gal dabar bus geriau? Va čia tai gydytojas atėjo! Tik gaila, kad kaip atėjo, taip ir išėjo, nepalikęs aiškios, pagrįstos informacijos apie Tavo sveikatos būklę. Dažnai tai daug sunkiau perteikti suprantamai tinkamo išsilavinimo neturinčiam žmogui. Turbūt neturėčiau Tavęs kaltinti naivumu ar nesupratingumu: pažiūrėję į Tavo kojas balti chalatai iš tikrųjų gali spręsti apie širdies būklę, į vyzdžius – ar reiktų „šviesti krūtinę“ dėl plaučių vėžio, o perbraukę aštresniu daiktu per padą – ar nebuvo insulto. Vienas ar kitas keistesnis balto chalato aptiktas „radinys“ Tavo kūne nelabai iškrenta iš bendro konteksto – be tinkamų medicininių žinių (o kartais ir su jomis) viskas atrodo vienodai „trenkta“. Tu turi pasitikėti baltais chalatais, nes neturi kito pasirinkimo, ir taip darydamas greičiausiai pataikai. Bet jei ne, didelė tikimybė, kad to ir nesužinosi.

Šis įrašas turėjo pasirodyti dar prieš vasarą, kaip įrašo apie magnetus tęsinys, nes abu buvo paskatinti vieno didžiųjų Kauno ligoninių darbuotojo. Gydytoju jo nevadinsiu, nes tai prieštarautų bet kokiai mano gydytojo koncepcijai – „darbuotojas“ yra geriausia, ką galiu. Jis, jei tikėsiu gandais ir draugų perpasakojimais, turėjo ypatingų įgūdžių: ligas diagnozuodavo, pacientus „gydydavo“ naudodamas magnetus, įvairių taškų kūne užspaudimais gebėdavo „užrakinti“ galūnes, sukelti ar numalšinti skausmus ir t.t. Trumpai tariant, gyvas stebuklas – per gerai, kad būtų tiesa. Mane stebino dažniau teigiama žmonių reakcija į tokį „fenomeną“, tarsi natūrali būsena būtų patikėti tuo, ką mato, o ne sudvejoti, kad čia galbūt kažkas negerai. Pamenu tik pavienius, kurie į tokius „fokusus“ žiūrėjo kritiškai.

Gal Mark Twain ir teisingai sakė, kad žmones lengviau apkvailinti, nei juos įtikinti, kad jie buvo apkvailinti?

Skyriuje šį darbuotoją mačiau ne kartą, todėl nusprendžiau pasižiūrėti, kaip jis dirba. Susitikimas buvo pakankamai trumpas, tačiau, galima sakyti, vaisingas. Pasinaudojęs proga, kad jis eina konsultuoti paciento, paklausiau, ar galiu prisijungti. Stengiausi būti mandagus, pasakiau, jog esu girdėjęs apie jo „įdomius“ diagnostikos būdus, ir kaipmat buvau supažindintas su taikomąja kineziologija (TK). „Galimybės neribotos“, – pasakė jis ir trumpai paminėjo, kad galima plėstis mokinantis osteopatijos, Rytų medicinos ir dar bala žino ko. Palatoje darbuotojas trumpai papasakojo, kad TK yra raumenų jėgos tikrinimas taip bandant aptikti nusilpusius vidaus organus: jei yra sutrikusi organo funkcija, bus susilpnėję arba, atvirkščiai, spazmuoti įvairūs raumenys. Apie TK žinojau seniau: toks sutrikusios organo funkcijos ir raumenų tonuso pokyčių ryšys abejonių sukelti turėtų jau ir medicinos fakulteto pirmakursiui. Kita vertus, minėtasis darbuotojas taip pat baigė medicinos fakultetą (tikiuosi), taigi gal kritiškumas ne kiekvienam. Savo techniką jis nusprendė pademonstruoti pirmiausiai ant manęs – gal norėdamas sudaryti teigiamą įspūdį prie paciento, gal apsidžiaugęs, kad yra stebinčių. Kad ir kokia būtų buvusi priežastis, nudžiugau, nes nereikėjo prašytis pačiam.

Tai, kas vyko toliau, buvo tiesiog juokinga.

Buvau paprašytas savo kairę ranką ištiesti į šoną ir ją laikyti nei tai įtemptą, nei tai atpalaiduotą, bet, suprask, palaikyti kažkokį tarpinį variantą. Iš kažkur ant mano peties atsirado mobilusis telefonas, nes jie „silpnina raumenų jėgą“ (matyt visą gyvenimą vilkau dešinę koją ir pats to nepastebėjau, nes telefoną nešiojuosi priekinėje kelnių kišenėje). Dėl telefono mano ištiesta ranka spaudžiant turėjo greičiau nusvirti. Ir tikrai, nusviro! Žinote, kodėl? Nes daugiau nei 90 kg sveriantis vyras ant jos pasikabino kaip mažas meškiukas ant šakos. Palyginimui buvau paprašytas ištiesti į šoną kitą ranką, bet jau be telefono ant peties: suprantat, kontrolinė grupė ir t.t., juk svarbu. Vietoj to, kad ir kitą ranką būtų spaudęs žemyn ta pačia jėga, jis ją tiesiog smarkiai suspaudė plaštakoje, įtempė savo ranką, ir greičiau jam pačiam, o ne man susidarė įspūdis, kad ranka „labai labai smarkiai stumiama žemyn“ – kaip kad maži vaikai daro, norėdami parodyti, kokie jie stiprūs. Man bandant paminėt galimus tokio raumenų tikrinimo netikslumus, bandymai buvo pakartoti dar kelis kartus nieko nekeičiant, tik po truputį bjurstant darbuotojo nuotaikai. Toliau mano raumenų jėgą buvo bandyta patikrinti… man prisistatant svetimo žmogaus vardu. Pasirodo, jei pasakai ne savo vardą, ima trikti tavo raumenų funkcija ir mažėti jų jėga. Žinoma, kad man prisistačius Petro vardu, ranka buvo „lengvai“ nulenkta žemyn. Kaskart kai bandydavau paklausti, kiek įtemptai man reikia laikyti rankas, kiek reikia priešintis, tiesaus atsakymo negaudavau. Spaudimo jėgos skirtumas kiekvienu atveju buvo toks akivaizdus, kad, nori nenori ėmiau šypsotis. Bandžiau paklaust, kodėl mano rankos spaudžiamos skirtinga jėga, kodėl viena nespaudžiama beveik visai, tačiau buvau nutildytas ir apkaltintas, kad „sergu skepticizmu“. Galiausiai trumpas eksperimentas su manimi baigėsi, ir darbuotojas nuėjo prie pacientės. Trumpai stebėjau jos ištyrimą ir pastebėjau dar daugiau trūkumų, bandžiau toliau klausyti tolimesnių pasakojimų apie TK, tačiau klausa „išsijungė“, ir padėkojęs išėjau, nes turėjau skirti laiko savo pacientams.

* * *

Prieš bandydami išnarplioti, kas čia dabar įvyko, pirmiau pakalbėkime apie manualinį raumenų testavimą (manual muscle testing). Jis išplėtotas Robert W. Lovett, kuris 1915 metais bandė įvertinti poliomielitu sergančių vaikų raumenų silpnumą ir pagrįstas idėja, kad tinkamai inervuotas raumuo generuoja didesnę jėgą nei dalinai inervuotas. Dabar manualinis raumenų testavimas yra dažniausias naudojamas raumenų funkcijos įvertinimo metodas. Ištyrimo metu penkių balų skalėje vertinamas paciento gebėjimas pasipriešinti tiriančiojo jėgai. Penkių balų skalė naudinga tuo, kad ji aiškiai apibrėžia, ką tiksliai reiškia kiekvienas balas, nepalikdama daug vietos interpretacijai. Tai yra subjektyvus tyrimo metodas, galintis turėti savų netikslumų, todėl tam, kad klinicistas būtų tikras, jog raumenų jėga tikrai pasikeitė, turi įvykti pokytis bent vienu balu. Ši raumenų jėgos testavimo sistema yra sena, laiko ir medicininės literatūros patikrinta ir pateikianti nuolatinius panašius rezultatus nepaisant ją atliekančių specialistų.

MRC raumenų jėgos vertinimas

TK, tuo tarpu, viskas yra kiek kitaip. Bendrąja prasme, TK yra terminas, dažniausiai naudojamas apibūdinti tam tikrų raumenų tyrimo ir gydymo metodų visumą atliekant manualinį raumenų testavimą. Ją tiksliai apibūdinti sunku, ir, jei „pagoglinsit“, aptiksite pačių įvairiausių aprašymų, vienų labiau, kitų mažiau nutolusių nuo „tradicinių“ TK metodų (ir realybės). TK nederėtų maišyti su kineziologija (biomechanika), nes pastaroji yra mokslo sritis, tirianti žmogaus anatomijos mechanikos ypatumus judėjimo metu. Didžioji dalis praktikuojančiųjų TK yra chiropraktikai, tačiau to nevengia ir natūropatai, masažuotojai, odontologai, fizioterapeutai ir, liūdniausia, gydytojai. TK tiria raumenis prieš bei po įvairių medžiagų skyrimo pacientui, manipuliacinių procedūrų, ir apie organizmo pokyčius sprendžiama netiesiogiai, pagal per tą trumpą laiką tariamai atsiradusius pokyčius raumenyse. TK specialistas Jums pasakys, kad gali nustatyti jūsų vidaus liaukų ir organų funkcijos sutrikimus iš jūsų raumenų jėgos, tada gali pasiūlyti pakoreguoti jūsų dietą ar atlikti kaulų manipuliaciją, o po to pademonstruoti, kaip tai pagerino Jūsų raumenų – todėl ir vidaus organų – būklę. Mitybos sutrikimus, alergijas, nepageidaujamas reakcijas į maistą jie teigia galintys aptikti duodami pakramtyti ar tiesiog padėdami įvairių maisto medžiagų ant liežuvio. Toks maisto medžiagų tinkamumo tikrinimas tariamai iškart pademonstruoja akivaizdų efektą: „geros“ medžiagos sustiprina atitinkamus raumenis, o „blogos“ juos silpnina, todėl ir atitinkamo vidaus organo funkcija būna sutrikusi, pvz.: silpni krūtinės raumenys reiškia kepenų problemą, silpni raumenys ties kirkšnimis – antinksčių nepakankamumą ir t.t. Yra teigiančių, kad tikrinamą medžiagą pakanka padėti į paciento delną ar ant kitos kūno vietos. Kiti pralenkia visus savo absurdiškumu ir atlieka taip vadinamą surogatinį raumenų tikrinimą, kai tikrinama tėčio ar mamos rankos raumenų jėga taip siekiant nustatyti jų rankose laikomo vaiko sveikatos sutrikimą. Tarp pastarųjų papuola net ir TK praktikuojantys veterinarai.

George J. Goodheart

TK, kaip ir daugelis alternatyviosios medicinos krypčių, gali būti kildinamas iš konkretaus žmogaus – George J. Goodheart, kuris ją „išrado“ 1964 metais. Jis buvo chiropraktikas, nesivadovavęs anatomijos ar fiziologijos principais. Iškilus sunkumų gydant pacientus „savais“ metodais, po ilgų bandymų Goodheart galiausiai „sukūrė“ TK, o vėliau ją sujungė ir su Rytų medicina. Jis su kolegomis tikėjo, kad raumenyse atsispindi Chi tėkmė, o sutrikus kiekvieno vidaus organo funkcijai atsiranda ir vieno ar kito raumens silpnumas, todėl ligą ar mitybos nepakankamumą galima nustatyti tikrinant raumenis. 2007 metais žurnale Chiropractic & Manual Therapies buvo išspausdintas Goodheart straipsnis On the reliability and validity of manual muscle testing: a literature review. TK metodai akivaizdžiai išskirti kaip kažkas daugiau nei standartinis raumenų jėgos vertinimas, tačiau straipsnyje autoriai jų tinkamai neatskyrė ir „išpūtė” TK diagnostinę bei gydomąją naudą, jos įrodymus sumaišę, tyčia ar netyčia, su standartinio manualinio raumenų tyrimo metodų efektyvumo įrodymais. Goodheart straipsnis paskatino pačius chiropraktikus sureaguoti, pasirodant atsakomajam straipsniui Disentangling manual muscle testing and Applied Kinesiology: critique and reinterpretation of a literature review. Jame autoriai išreiškė gausią kritiką, pabrėžė aptikę daug metodinių klaidų ir, papildomai išsamiai peržvelgę literatūrą, nusprendė, jog:

When AK is disentangled from standard orthopedic muscle testing, the few studies evaluating unique AK procedures either refute or cannot support the validity of AK procedures as diagnostic tests.“

2008 metais pasirodė ir TK metaanalizė „A Review of the Literature in Applied and Specialised Kinesiology“, kuri pateikė panašias išvadas:

There is insufficient evidence for diagnostic accuracy within [applied] kinesiology, the validity of muscle response and the effectiveness of kinesiology for any condition. The standards of reporting were low. We recommend a pragmatic study of the effectiveness of kinesiology as the most appropriate initial step to determine whether kinesiology has any clinical value.

Mes žinome, kad TK neveikia, mes žinome, kodėl ji neveikia, todėl galėtų ateiti metas nustoti ją taikyti, nes iš viso „alternatyvizmo“ kvailiau nebent tik homeopatija. Visgi pas TK praktikantus buvę žmonės vis tiek teigia, kad, net ir labai stengiantis, jų rankos vis tiek būdavo nulenkiamos. Viskas daug paprasčiau. Skirtumai tarp TK testų gali būti dėl įtaigos pacientui, dėl to, kad rankos veikiamos skirtingomis jėgomis ar yra jėgos veikiamo peties ilgio pokyčiai (viena ranka spaudžiama žemyn ties alkūne, kita – ties riešu). „Efektas“ gali pasireikšti ir dėl ilgainiui atsirandančio ar jau buvusio raumenų nuovargio, paprasčiausio paciento išsiblaškymo (kitos kūno vietos palietimas prieš bandant ranką nulenkti žemyn gali žmogų tyčia išblaškyti) ar tiesiog „nekaltos“ apgavystės – staiga nežymiai atpalaidavus savo ranką prieš spaudžiant žemyn sukeliama „tyrimo pabaigos iliuzija“, ir praradęs budrumą pacientas trumpam atpalaiduoja raumenis – ranka lengviau nuspaudžiama žemyn. Jei tai daroma pakankamai greitai, tiriamasis nieko net nepastebi. Apkvailinami ne tik pacientai, bet ir patys praktikuojantieji TK – viskas dėl seniai žinomo ideomotorinio reflekso.

* * *

Pseudomokslas pateikia lengvą sprendimą. Daugelis su juo susijusių sąvokų, idėjų, principų žmonėms yra labai paprasti, priimtini ir raminantys: energija, vandens ir cukraus rutuliukai, kurie neturi šalutinių poveikių, bet daug ką pagydo, specialūs organizmo taškai, turintys sąsajas su vidaus organais, kaulų manipuliacijos, magnetai ir dar bala žino kas skamba kaip kažkas, ką žmogus gali lengvai priimti, su kuo gali susigyvent, atrodo suprantama ir saugu. Nesuvokiu, kaip XXI a. tokia praktika gali laisvai be jokių sudrausminimų egzistuoti vienoje didžiausių Kauno ligoninių. Kažkuria prasme tai yra padėtis be išeities. Jei tu esi laikomas dideliu savo srities specialistu, kolegos mažai kišis į tavo veiksmus, neabejos tavimi, arba jiems tiesiog pritrūks žinių įtarti ką nors negera. Maža to, jie gali net nematyti, kad tu darai kažką ne taip, nes konsultuoti pacientų eini vienas, o grįždamas parsineši tik rezultatą, kurį parašai ligos istorijoje. O parašyti gali, ką tik nori. Ir tuo viskas nesibaigia, nes po to rekomenduojamas gydymas, tyrimai, kurie gali būti ne tik nereikalingi, bet ir žalingi. Aš iš visos širdies tikiuosi, kad minėtasis darbuotojas linki tik gero savo pacientams ir kažkaip netyčia visame savo triukų arsenale turi ir senų gerų paciento ištyrimo žinių, tačiau bijau, kad „žalos pacientui“ limitas gali būti jau seniai išnaudotas.

8 thoughts on “Apie taikomąją kineziologiją

  1. Bet tai kaip liūdna man, kad tokie dalykai vis dar praktikuojami ir ne kur kitur o ligoninėje. Ar yra įmanoma ką oficialaus šiuo atveju padaryti, kad to nebebūtų? O gal ligoninė nėra suinteresuota joje taikomų metodų moksliniu pagrindimu?

  2. Matai, popieriuose viskas gali atrodyt net labai tvarkingai, todėl ir nebus, prie ko prisikabinti. O kiekvieno gydytojo asmeniškai nesugaudo. Ar ką oficialaus galima būtų padaryt čia, nesu tikras, nežinau tų administracinių pusių. Ir šiaip, čia tik gėlytės, kartais moksliniai įrodymai pakišami po nosim, bet į juos tiesiog nekreipiama dėmesio dėl “patirties”, “ilgalaikės praktikos”, asmeninių sumetimų, dėl to, kad įdiegt būtų sunku dėl infrastruktūros ir t.t.

  3. Stipriai čia jūs Donatai ,kritiškai vertinu ir aš.Nors pats save tai pat priskiriu prie “alternatyvių”.
    Pažįstu kolegą kuris TK taiko olimpiniams sportininkams, na ir kitiems “patikėjusiems” Jei įvaizdis yra, mokančių pinigus už testavimą apstu.
    Man tik kyla klausimas ar TK specialistai ant tiek naivūs ,ar įžūliai savanaudžiai, kad taip tiki šiuo metodu?
    P.s. kokia jūsų nuomonė apie refleksoterapiją (pvz. akupunktūrą)?

    • Atsiprašau už pavėluotą atsakymą.

      Dėkui už komentarą! Man visada itin džiugu pamatyti žmones, kurie, jei taip galima skakyti, būdami “priešingoje barikardų pusėje”, vis tiek geba kritiškai vertinti dalykus. Aristotelis pasakė, kad išsilavinusio proto savybė yra gebėti apsvarstyti idėją nebūtinai ją priimant. Jei daugiau žmonių taip elgtųsi, turėtume protingesnę visuomenę.

      Dėl TK specialistų savybių nesu tikras. Berašant įrašą mane labai nudžiugino užplūdusi labai paprasta mintis: jei jau gydytojai kartais neatskiria nesąmonių medicinoje, tai nenuostabu, kad to negali padaryti ir ne medikai. Žmonėms TK, masažas, neurologinis ištyrimas, gali atrodyti visiškai vienodai. Tai sudaro nišą žmonių apgaudinėjimui, pasipelnymui. Nemanau, kad TK specialistai naivūs, nemanau, kad jie ir savanaudžiai. Tačiau tikėjimas tuo, ką darai, yra labai stiprus veiksnys. Toks, kad moksliniai įrodymai dažnai nesugeba grąžinti žmogaus mąstymo atgal iš “alternatyvizmo”.

      Dėl refleksoterapijos ir akupunktūros kol kas susilaikysiu. Tiesiog tai klausimai, kurie verti daug detalesnio atsakymo, o ateityje įrašai šiomis dviem temomis tikrai bus.

      Sėkmės!

  4. Gerbiamas Donatai,
    Iš straipsnio supratau,kad esate nepakankamai susipažinęs su taikomąja kineziologija (galbūt,turite skaudžios patirties bendraudamas su TK specialistu).Kaip specialistas 13 m. dirbantis pagal taikomosios kineziologijos metodiką galiu drąsiai teigti,ši metodika tikrai veiksminga,tačiau būtina protingai panaudoti jos pagrindinius principus.Esminis principas – labai tikslus raumenų jėgos vertinimas.Kada raumuo yra silpnas,teisingai testuojant (išjungiant kompensacinius judesius) silpnumas akivaizdžiai matomas,o jeigu raumuo stiprus-nereikia su žmogumi galinėtis siekiant įrodyti priešingai.Tikslus raumens jėgos vertinimas-tai didelis menas.Kai kurie video filmukai “youtubeje ” klaidingai formuoja nuomonę apie taikomąją kineziologiją,nes daugumoje jų neteisingai naudojami esminiai šios metodikos principai.Profesionali TK – visiškai kitokia.Galėčiau dar daug ką parašyti apie TK iš gerosios pusės,bet apie tai daugiau galėtų papasakoti pacientai.Kilus klausimams galite susisiekti su manimi.
    Valdas.J

    • Tikuosi, kad niekada gyvenime ir specialybėje nepasieksiu tokio etapo, kai galėsiu kažką „drąsiai teigti“. Nesitikiu, kad 13 metų su TK dirbantis žmogus (ir, tikriausiai, iš to dar ir uždirbantis) pasisakys prieš savo naudojamą metodą, lygiai kaip neisiu į „Audi“ mašinų saloną ir neklausiu, ar jų mašinos geros. Atsakymas aiškus, ir jam įtaką daro daugelis veiksnių, tame tarpe – ir elementari žmonių psichologija. Man ir pačiam kartais norisi pasijausti „labai geru diagnostiku“ tiriant pacientus, mąstant, kad įžiūriu kažkokias subtilybes, kurių nemato kiti, tarsi viena ar kita raumenų grupė kiek silpnesnė, bet jau labai labai nedaug. Prisižiūriu tokių „menininkų“ kasdien, ir labai liūdna, kad nėra savikritikos tam, kaip tiriami ir diagnozuojami pacientai. Confirmation bias yra realus dalykas, priverčiantis mus daryti klaidų. Ir daug. Ir taip, kad patys jų nepastebime, o pasekmės velkasi iš paskos. Raumenų jėgos testavimas – tik ledkalnio viršūnė, o TK mokyklų yra begalios, tame tarpe susipinant ir akupunktūrai, homeopatijai, maisto tolerancijos testavimui ir dar bala žino kam į vieną krūvą, o moksliniuose eksperimentuose su placebu, randomizacija, maskavimu ir t.t., TK diagnostinis tikslumas prilygsta ne kam kitam, kaip atsitiktinumui (random chance). TK papuola į didelį katilą LABAI abejotino ar neegzistuojančio patikimumo pseudomokslinių krypčių.

  5. Jeigu prisižiūri tokių “menininkų” kasdien,vadinasi turi problemų su sveikata arba dirbi toje srityje.Problema ta,kad dažnai keiti savo nuomonę. Ankstesnis tavo komentaras Sauliui (2014.04.06) buvo toks:”Dėl refleksoterapijos ir akupunktūros kol kas susilaikysiu. Tiesiog tai klausimai, kurie verti daug detalesnio atsakymo, o ateityje įrašai šiomis dviem temomis tikrai bus.
    Dabar rašai:”Raumenų jėgos testavimas – tik ledkalnio viršūnė, o TK mokyklų yra begalios, tame tarpe susipinant ir akupunktūrai, homeopatijai, maisto tolerancijos testavimui ir dar bala žino kam į vieną krūvą,..”
    Nuo kada akupunktūrą,kuriai ne vienas tūkstantis metų ir yra rytų medicinos pagrindas, galime vadinti “bala žino kuo”.Taip gali rašyti tik mediciniškai neišprusęs žmogus.
    Nenorėčiau linkėti blogo,bet jei gyvenime teks susidurti su sunkia sveikatos problema ar tik neteks grįžti prie to “bala žino ko”…

    • Prieš tai buvusiame komentare manęs klausė nuomonės apie akupunktūrą ar refleksoterapiją. Kadangi tai plačios temos, nuo trumpo atsakymo, kuris būtų neinformatyvus, susilaikiau. Tai nereiškia, kad tai būtų teigiamas ar neigiamas požiūris į juos, tai būtų įrodymais pagrįstas požiūris. Kur čia yra “nuomonės keitimas” – neįsivaizduoju. Kadangi nėra oficialaus profilio, kuriame būtų parašyta, pasakysiu, kad esu medicinos gydytojas, vyresnysis rezidentas, neurologijos rezidentūra. Mediciniškai esu išprusęs pakankamai, pridėkime dar ir žinias mokslinių tyrimu dizaine, epidemiologijoje bei įrodymais pagrįstoje medicinoje. O akupunktūra… vėlgi, nesinori trumpai atsakyt, nes bus per daug generalizuota, bet tai nėra įrodymais pagrįstas gydymo metodas, meridianai, akupunktūros taškai neegzistuoja, adatos veikia taip pat ar prasčiau nei dantų krapštukai, o teigiamą poveikį rodantys tyrimai, kaip tyčia, būna blogos kokybės ir paremti subjektyviom išeitim. Tai, kad tai naudojama seniai, nereiškia, kad tai veikia. Tai tereiškia, kad yra tikinčių, ir yra kitų, sugebančių išnaudoti šį tikėjimą ir naivumą. Tokių “gydymo” metodų begalės, laikui bėgant mokslas atsijoja tuos, kurie neefektyvūs. Bet, vėlgi, manau, aš čia be reikalo burną aušinu.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *